BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Moterys, kurios yra įdegusios, gyvena ilgiau

2011-05-25 parašė soliariumas

Jeigu saulės voniomis mėgaujatės saikingai, tačiau reguliariai, jūs gyvensite ilgiau ir būsite sveikesnės, parodė naujas mokslininkų tyrimas.

Nauji tyrimai parodė, kad reguliariai gaunamas saulės spindulių kiekis savaitgaliais gali apsaugoti nuo odos vėžio.

Tiriant kaip buvimas saulėje didina riziką susirgti melanoma buvo atrasta, kad tiems, kurie saulėje dvi dienas per savaitę praleidžia 4-5 valandas, yra mažesnė rizika susirgti vėžiu, praneša telegraph.co.uk.

Tyrimo rezultatai yra priešingi iki šiol nusistovėjusiai nuomonei, kad buvimas saulėje didina odos vėžio riziką. Žinoma, per ilgas deginimasis saulėje, o ypač, odos nudegimai, gali vėliau išsivystyti į melanomą, tačiau reguliarios saikingos saulės spindulių dozės savaitgaliais organizmą tik stiprina ir apsaugo.

Tyrimo sumanytoja prof. Julia Newton Bishop sakė, kad saulės spinduliai padeda odai prisitaikyti ir „išmokti” pačiai apsiginti nuo saulės daromos jai žalos. Spinduliai padidina vitamino D kiekį, kuris taip pat odai naudingas.

„Mūsų tyrimas parodė, kad reguliarus buvimas saulėje iš tiesų sumažina riziką. Keista galbūt tik tai, kad mūsų siūlomas laikas praleisti saulėje yra pakankamai ilgas - po 4-5 valandas abi savaitgalio dienas”, - kalbėjo J. N. Bishop

LRT

Rodyk draugams

Deginimasis didina vyrų seksualumą

2011-03-01 parašė soliariumas

Pamirškite Viagrą, specialius kremus ar aliejus - naujausi tyrimai atskleidžia, jog deginimasis saulėje iš tiesų pakelia vyro seksualumą.
Deginimasis didina vyrų seksualumą

Medicininius tyrimus atlikęs mokslininkas teigia, jog vitaminas D reguliuoja testosterono - vyriško lytinio hormono - kiekį organizme.

Vitaminą D organizmas gamina mėgaujantis saulės voniomis, taip pat jo turi aliejinės žuvys bei mėsa.

„Vyrai, pasirūpinantys, kad organizme bent jau netrūktų vitamino D, iš tiesų padaro sau paslaugą. Taip jie užsitikrina testosterono kiekį ir gali džiaugtis nevaržomu seksualumu”, - teigė mokslininkas.

Suaugusiems.lt

Rodyk draugams

Ar tikrai saulės reikia bijoti?

2011-01-10 parašė soliariumas

Ar tikrai saulės reikia bijoti?

Spalio 1-ąją Lietuvoje, atsižvelgus į perspėjimus, kad soliariumo lempų spinduliuojamų ultravioletinių spindulių poveikis labai padidina riziką susirgti odos vėžiu, įsigaliojo griežtesnė soliariumų darbą reglamentuojanti higienos norma.

Tačiau kai kurie sveikatos specialistai teigia, kad protingai degintis nėra nesveika - nesveika tai daryti nesaikingai ir nudegti per daug. Anot jų, kova su melanoma atvedė civilizuotą pasaulį į visiškai klaidų kelią - melanomos dažnumas ne sumažėjo, o padidėjo. Šalia šios ligos tarsi epidemija plinta krūties vėžys, prostatos vėžys ir t.t. Kodėl? Nes labai saugantis saulės didžioji žmonių dalis kenčia nuo vitamino D trūkumo.

Požiūris keičiasi

Europos soliariumų asociacija (ESA) spalio 23 d. išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigiama: kadangi pasirodo vis daugiau pranešimų apie vitamino D trūkumą, dermatologai turi pakeisti savo požiūrį į deginimąsi.

“Tose šalyse, kur buvo įvestos labai griežtos soliariumų naudojimo taisyklės, dermatologai pradėjo pripažinti, kad jų patarimai gyventojams saugotis UV spinduliavimo, ko gero, buvo perdėti, nes žmonėms gali atsirasti rimtas pavojus dėl vitamino D trūkumo”, - pareiškė ESA prezidentė Kristina Lorenc (Christina Lorenz).

Ispanijos dermatologų draugijos pirmininko Chulijano Konejo Miro (Julian Conejo-Mir) teigimu, šiuo metu dermatologai keičia požiūrį į deginimąsi, nes buvo pastebėta, kad itin išaugo vitamino D trūkumas. Jis aiškino, kad vitaminas D atlieka svarbų vaidmenį imuninėje sistemoje, turi antivėžinį poveikį storosios žarnos, prostatos ir krūties augliams.

Toronto universiteto antropologijos profesorius, žmogaus kūno pig-mentacijos specialistas Estebanas Para (Esteban Parra) pridūrė, kad vitaminas D turi palankų poveikį ir autoimuninėms ligoms, ir kaip pavyzdį paminėjo išsėtinę sklerozę. Neužtenka tinkamo maitinimosi įpročių, kad atitinkamas vitamino D kiekis atsirastų organizme - tam reikia dar ir būti saulėje arba, tose šalyse, kur tai neįmanoma, pasinaudoti kokiu nors pakaitalu. Bet perspėjo, kad reikia vengti šių dviejų faktorių netinkamo naudojimo.

Taigi, dermatologų teigimu, deginantis saulėje svarbiausia yra saikas: svarbu rasti pusiausvyrą tarp sveiko deginimosi ir nudegimą sukeliančio perdėto deginimosi saulėje, nors tai ir nėra lengva. Tuo tarpu dermatologams “reiktų vengti perdėtų pareiškimų” dėl apsaugos nuo saulės spindulių.

Saulė - vitamino D šaltinis

Daug mokslinių darbų rodo, kad atitinkamas vitamino D kiekis apsaugo nuo odos vėžio, taip pat - ir tai labai svarbu - jau sergant vėžiu didina išgyvenimo galimybę.

Teigiama, kad 90-95 proc. gyvybiškai svarbaus vitamino D mūsų kūne gaminasi veikiant saulės spinduliams - su maistu gauto vitamino D kiekis gana nežymus. Nepakankamas aprūpinimas vitaminu D gali privesti prie funkcinių sutrikimų ir ligų, gali padidėti širdies infarkto, insulto, krūties, prostatos ir žarnų vėžio, odos vėžio ir kitų vėžio rūšių, diabeto, išsėtinės sklerozės, reumato, kaulų ir raumenų distrofijos, gripo, tuberkuliozės, Parkinsono ligos, autizmo, depresijos ir šizofrenijos atsiradimo rizika.

Negaunant pakankamo saulės spindulių kiekio žmogaus kūne nesigamina vitaminas D. Kas nesugeba vasarą sukaupti didelių vitamino D atsargų, tam žiemą išsivysto vitamino D trūkumas ir tai didina įvairių ligų atsiradimo riziką.

Specialistai teigia, kad iš esmės soliariume galioja tas pats principas kaip ir veikiant saulės spinduliams. Į lempas įmontuotos atitinkamos UV-B sudedamosios dalys paskatina vitamino D gamybą. Reguliarus ir saikingas soliariumo lankymas turi panašų prevencinį poveikį kaip ir atsargus deginimasis saulėje arba abiejų būdų kombinacija. Aišku, abiem atvejais svarbu imtis saugumo priemonių.

Patvirtina mokslinės studijos

Bostono universiteto Medicinos centro 2008 m. balandį paskelbtos studijos “Deginimasis soliariumuose ir melanomos rizika” išvadose teigiama, kad modernūs soliariumo įrengimai nedidina susirgimo melanoma pavojaus.

Ši studija patvirtino senesnį danų tyrimą, kuris, nors ir buvo atliktas visai kitu tikslu, parodė tą patį. Prieš paplintant soliariumams Danijoje (nuo 1977 m. iki 1989 m.), taip pat vėliau (1990-2004 m.) vyrų ir moterų susirgimų melanoma skaičius buvo tas pats, nors moterys kur kas dažniau lankosi soliariume.

Amerikos studijoje teigiama, kad net ir dažnai lankantis soliariume pavojus susirgti odos vėžiu nedidėja. Mokslininkai teigia, kad tinkamai taikomas ir dozuojamas UV spinduliavimas yra ne tik visiškai nepavojingas sveikatai, bet priešingai - jis stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi. Tai vyksta todėl, kad saulės šviesoje esantys UVB spinduliai stimuliuoja mūsų organizme vitamino D atsiradimą, kuris užtikrintai mažina vėžio pavojų.

Mokslininkas Antonis J.Janas (Anthony J.Yun) savo 2007 m. studijoje rašė, kad tuo tarpu, kai per pastaruosius 30 m. vykdytų sveikatos apsaugos kampanijų metu žmonės buvo atbaidyti nuo deginimosi, mirtingumas nuo melanomos išaugo trigubai. Ar įmanoma, kad tam turėjo įtakos vis labiau retėjantis ir tik pripuolamai kultivuojamas deginimasis?

Studijoje, kurioje suabejota ryšiu tarp melanomos ir deginimosi, apibendrinti 29 tyrimų rezultatai ir prieita prie išvados, kad asmenims, dėl darbo pobūdžio nuolatos būnantiems saulėje, melanomos rizika kur kas mažesnė, palyginti su vidurkiu. Priešingai, tiems, kurie tik kartais deginosi, melanomos rizika buvo 1,7 karto didesnė. Pati didžiausia, t.y. dviguba, rizika atsirado tiems, kurie per gyvenimą buvo nemažai kartų rimtai nudegę.

Kam tai naudinga?

2009 m. liepą Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra (IARC) išplatino “karštą naujieną” dėl soliariumų pavojingumo. Viso pasaulio spauda ir televizija pasistengė tai paversti sensacija, nesivargindamos gilintis į tai, jog šis teiginys paremtas ne pačiais naujausiais, o trejų metų senumo duomenimis. Taip pat neatkreipta dėmesio, kad visi tyrimai, bylojantis apie teigiamą ultravioletinių spindulių naudą, tiesiog nepateko į šią apžvalgą.

Saulės spinduliai seniai priskirti prie pirmos grupės kancerogenų. Logiškai galvojant, kadangi ultravioletiniai saulės spinduliai (ar bent jau ta jų dalis, kuri pasiekia Žemę) ir soliariumo lempų spinduliai beveik identiški, pastarieji turėtų priklausyti tai pačiai grupei. Šios išvados naudai reikia pridurti, kad kone fanatiški išpuoliai prieš soliariumus (ir atvira apsaugos nuo saulės ir savaiminio įdegio priemonių reklama) atrodo išplėšti iš konteksto, ypač turint galvoje, kad realių įrodymų tokių išpuolių naudai nėra.

Be to, tuo metu, kai buvo rengiama IARC apžvalga, agentūroje dirbusi profesorė Adelė Grin (Adele C.Green) buvo remiama didžiausios pasaulyje losjonų su apsauginiais saulės filtrais ir savaiminio įdegio priemonių tiekėjos.

Visa tai paaiškina intensyvią ir brangią viešųjų ryšių kampaniją, kurią įsiūbavo naujiena, kad soliariumai priskiriami prie pirmosios kancerogenų grupės, todėl primygtinai rekomenduojama naudoti apsauginius ir savaiminius kremus.

Dar reikėtų pridurti, kad gydytojai ir mokslininkai, radę rimtų įrodymų, jog ultravioletiniai spinduliai ne tik naudingi sveikatai, bet ir būtini, neturi turtingų rėmėjų, tad diskusija, kas naudinga, o kas žalinga, yra gana vienpusiška. Šiaurės Europos teritorijoje (į šiaurę nuo Paryžiaus esančiose platumose) žmonės didžiąją metų dalį su natūralia saulės šviesa tiesiog negauna pakankamai vitamino D. Žinant, kad vienintelis svarbus ir saugus jo šaltinis yra ultravioletiniai spinduliai, arši kampanija prieš dirbtinį įdegį vargu ar gali būti tapatinama su rūpinimusi žmonijos sveikata.

Danutė SAVICKAITĖ
Parengta pagal dienraštį “Respublika”

Rodyk draugams

Geros žinios mūsų odai

2010-12-27 parašė soliariumas

Geros žinios mūsų odai!

Soliariumo oponentai turėtų susimąstyti: modernūs įrengimai nedidina susirgimo melanoma (odos vėžys) pavojaus. Tai yra žymaus Bostono universiteto medicinos centro 2008 m. balandyje paskelbtos studijos „Deginimasis soliariumuose ir melanomos rizika” rezultatas.
Ši nauja studija nustatė, kad tyrimų eigoje, kurie buvo pravesti su tūkstančiu bandomų asmenų, nebuvo galima nustatyti jokio sąryšio tarp juodojo odos vėžio ir soliariumo. Tyrimo metu mokslininkai palygino prieš 1980 metus naudotų ultravioletinių lempų ir po 1980 metų ( ir Vokietijoje) įdiegtų modernizuotų deginimosi įrengimų poveikį.
Šis naujas rezultatas patvirtino senesnę danų studiją, kuri, nors ir buvo rengiama visai kitu tikslu, bet gautas tas pats rezultatas.. Prieš paplintant ir veikiant soliariumams Danijoje ( nuo 1977 iki1989 metų), o taip pat ir tolesniais metais ( 1990 -2004 ) vyrų ir moterų susirgimo atveju melanoma skaičius tas pats, nors moterys kur kas dažniau lankosi soliariume.
Amerikos studija teigia ir tai, kad net ir dažnai lankantis soliariume, pavojus susirgti odos vėžiu nedidėja. Bostone ši tema tyrinėjama jau seniai. Bringhamo Ginekologijos Instituto mokslininkai ilgalaikės tyrimų programos metu 1982 ir 2002 metų laikotarpiu sulygino daugiau nei 80 tūkstančių moterų duomenis nuo 15 iki 30 metų amžiaus.

Ar Jūs žinojote….

kad, apsilankius 5-6 kartus soliariume, saugaus spinduliavimo poveikyje Jūsų odos spalva atitiks 5-8-ą apsaugos nuo saulės faktorių, kas yra neišvengiama , artėjant vasaros atostogoms ar prieš lankantis pliaže.
Ir čia rezultatas buvo tas pats: padidėjęs UV indeksas neturėjo jokio poveikio melanomų atvejams.
Teisingai taikomas ir dozuojamas UV spinduliavimas yra ne tik visiškai nepavojingas sveikatai, priešingai, jis stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi. Tai vyksta todėl, kad saulės šviesoje esantys UVB spinduliai stimuliuoja mūsų organizme vitamino D atsiradimą, kuris užtikrintai mažina vėžio pavojų.
D3 „saulės šviesos vitamino” svarbą patvirtina daugelis tyrimų, pvz. ir Londono Karališkosios Kolegijos ( Imperial College London). Pastaroji savo pareiškimais žengia dar toliau ir teigia, kad vitaminas D gali sustabdyti ankstyvosios stadijos krūties vėžio vystymąsi. Tuo pat metu gausybė kitų studijų tvirtina, kad vitamino D ir saulės šviesos trūkumas didina prostatos, storosios žarnos ir liaukų vėžio riziką.
Tuo tarpu jau ir politika pripažino, kad atitinkamai dozuojama saulės šviesa turi teigiamą poveikį sveikatai. Praeitais metais Europos Komitetas priėmė nutarimą, pagal kurį spinduliavimo stiprumą soliariumų įrengimuose ateityje reikia sumažinti iki 0,3Watt/m2.
Vartotojams šis sprendimas yra palankus, nes ir tai padeda sveikai gyventi, protingai taikant ir dozuojant UV spinduliavimą.

Šaltiniai: Kerri M.Clough ir Co: Deginimosi lempos, soliariumai ir melanomos rizika. Vėžio sukėlėjų tyrimas.2008 m. vasario 4 d. ( iš anksto paskelbta internete ).
A. Faurachou, H.C.Wulf: „ Ekologinė deginimosi soliariume ir odos vėžio sąryšio analizė.” Photodermatology, Photoimmunology and Photomedicine
2007 23(4) 120-5 apie sveiką protingą sugyvenimą ir dozavimą.

Rodyk draugams

Kodėl reikalingas vitaminas D?

2010-12-06 parašė soliariumas

Kodėl reikalingas vitaminas D?

Įvairių valstybių mokslininkai aktyviai tiria vitamino D poveikį žmogaus organizmui. Tyrimų rezultatai rodo, kad vitaminas D yra labai svarbus komponentas kovojant su įvairiomis ligomis, tarp jų ir vėžiniais susirgimais. Teigiama, kad pakankamas šio vitamino kiekis gali net dvigubai sumažinti riziką susirgti vėžiu. Geriausiai žmogus vitaminą D pasisavina būdamas saulėje ir tinkamai maitindamasis.

Labai išsamiai vitaminą D ir jo poveikį tyrė Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai iš Kalifornijos universiteto. Jie analizavo tyrimus, atliktus įvairiose pasaulio valstybėse nuo 1966 m. iki 2004 m. Jų tyrimo objektu buvo 30 tiesiosios žarnos, 26 prostatos, 13 krūties ir 7 kiaušidžių vėžio atvejai. Amerikiečiai taip pat tyrė ir tai, kiek įtakos vitamino D pasisavinimui turi odos spalva. Paaiškėjo, kad juodaodžiai, sergantys krūties, kiaušidžių ar tiesiosios žarnos vėžiu, turi mažiau galimybių pasveikti bei baltaodžiai. Tai aiškinama tuo, kad tamsi oda gamina mažiau vitamino D.

Mokslininkų teigimu, pakankamas vitamino D vartojimas net dvigubai sumažina galimybę susirgti tam tikromis vėžio rūšimis. Per dieną suvartojant 25 mg vitamino D, sumažėja rizika susirgti tiesiosios žarnos vėžiu net 50 procentų, o krūties ir kiaušidžių vėžiu - 30 procentų. Tačiau ekspertai įspėjo, kad vitamino D vartojimas pernelyg dideliais kiekiais gali pakenkti. Per dieną suvartojant daugiau nei 50 mg vitamino D galima pakenkti kepenims ir inkstams. Mokslininkai įspėja, kad pakenkti gali ir per ilgas buvimas saulėje, ypač kaitrioje. Geriausias būdas gauti pakankamai vitamino D - tinkama mityba ir maisto papildai.

Daugiausia žmogaus organizmas vitaminą D gauna per odą, veikiamą saulės spindulių. Vitamino taip pat yra žuvies taukuose, tam tikrose riebiose žuvyse - lašišoje, unguryje ir silkėje, margarine, kiaušiniuose, kai kuriose mėsos rūšyse. Vitamino D deficitas žmogaus organizme - gan paplitęs reiškinys, jis gali sukelti organų ląstelių augimo problemas. Yra žinoma, kad vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų - kalcio ir fosforo pasisavinimą. Pasak kai kurių ekspertų, net pusei planetos gyventojų nepakanka vitamino D, o beveik milijardas žmonių kenčia nuo ūmaus jo trūkumo. Ši problema didėja dėl nevisavertės mitybos, be to žmonės vis daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose.

Vitamino D tyrimą vykdė ir Didžiosios Britanijos mokslininkai iš Oksfordo universiteto. Tyrimo rezultatai parodė, koks svarbus žmogaus sveikatai yra vitaminas D ir koks įvairus yra šio vitamino biologinis poveikis. Jie nustatė, kad vitaminas D turi įtakos daugiau kaip 200 genų, tarp jų ir tiems, kurie atsakingi už vėžinių susirgimų vystimąsi bei tų, kurie sukelia autoimunines ligas, tokias kaip išsėtinė sklerozė, taip pat rachito, cukrinio diabeto. Vitaminas D veikia DNR molekulę receptorių dėka. Daug vitamino D receptorių yra mažiausiai 35 žmogaus organuose ir audiniuose, tarp jų - žarnyne, inkstuose, kauluose, smegenyse, širdyje, kasoje, prieskydinėje liaukoje.

Tyrimai parodė, kad vitamino D gausa gerokai paveikia žmogaus imuninę sistemą ir ypač tas ląsteles, kurios kovoja su vėžinių auglių formavimusi. Šios ląstelės, vadinamos T limfocitais, neaktyvuojasi jei žmogaus organizme trūksta vitamino D. Oksfordo mokslininkų tyrimo rezultatai parodė, kad vitaminas D panašiu būdu įtakoja žmogaus organizmą ir kitų ligų atsparumui. Mokslininkai rekomendavo gydytojams skirti „saulės vitamino” kaip maisto papildo nėščioms moterims ir vaikams.

Švedijos ir Danijos mokslininkų bendrame tyrime buvo tiriami daugiau nei 3 tūkstančiai vėžiu sergančių žmonių ir tiek pat sveikų. Jie teigia, kad saulės spinduliai naikina vėžines ląsteles ir gali sustabdyti navikų augimą. Pasak Skandinavijos mokslininkų, iš saulės spindulių gaunamas ultravioletas gali sumažinti vėžio riziką 30-40 procentų. Tačiau medikai griežtai įspėja, kad ilgas buvimas kaitrioje saulėje gali paveikti priešingai ir sukelti odos vėžį - melanomą.

©Įveikligą.lt

Rodyk draugams

Vitamino D trūkumas pasekmės

2010-10-29 parašė soliariumas

Savižudybės, onkologinės ir psichikos ligos, jau nekalbant apie osteoporozę ar rachitą, kyla dėl to, kad organizmui trūksta vitamino D. Šį sensacingą atradimą patvirtina ir Kauno medicinos universiteto klinikų medikai.

Šiais laikais dauguma mūsų gyvename prie dirbtinio apšvietimo ir negauname saulės šviesos, kuo mūsų protėviai galėjo mėgautis, dirbdami darbus lauko sąlygomis. Tai nepadeda palaikyti optimalaus vitamino D lygio ir vitamino D atsargų sukaupimo, kad jų užtektų ir žiemos mėnesiais, šviečiant retiems saulės spinduliams. Pasikeitus gyvenimo būdui, dauguma mūsų neturi pakankamo vitamino D kiekio net pavasario ir vasaros mėnesiais, jau nekalbant apie žiemos atsargas. Todėl pripažinti vitamino D specialistai pataria bent du kartus per savaitę protingai naudotis saulės spinduliais ir soliariumu.

Medicininiuose ir moksliniuose sluoksniuose vieningai priimtas faktorius, kad natūraliomis sąlygomis žmogus 90% vitamino D gauna per odą, t.y. iš UV spindulių. Žmogus yra taip
„sukurtas”, kad tik 10% vitamino D jis gauna iš maitinimosi, tai reiškia, kad UV spinduliai yra gyvybiškai svarbus mums taip reikalingo vitamino D pagaminimui.

Nepakankamas vitamino D kiekis nustatytas 1 milijardui
gyventojų pasaulyje.
33 40 % - JAV gyventojų.
33 97 % Kanados gyventojų žiemos-pavasario laikotarpiu.
33 30 % - Europos šalių gyventojų.
…33 Itin mažai sergama Vidurio Europos šalyse (Turkija, Libanas,
Iranas).
33 30 % - Indijoje, Japonijoje, Kinijoje.
33 Airijoje - 51 % , pakartojus tyrimą, žiemą paryškėjęs iki 58 %.
33 Estijoje - 73 % žiemą ir 29 % vasarą.
33 2001-2006 m. Vokietijoje ištirti 18-79 m. 1763 vyrai ir 2267
moterys, vitamino D trūkumas nustatytas 57 % vyrų ir 58 %
moterų
Eur J Clin Nutr. 2008 Sep;62(9):1079-89 ; Ir J Med Sci. 2008 Jun;177(2):131-4.
Epub 2008; The Journal of Steroid Biochemistry and Molecular Biology Volume
103, Issues 3-5, March 2007, Pages 620-625; Holick MF, N Engl J Med, 2007; BMC
Public Health 2009, 9:22 doi:10.1186/1471-2458-9-22

Rodyk draugams

Sveikas naudojimasis soliariumu

2010-09-22 parašė soliariumas

Nūdien pasitvirtino, kad mūsų organizmo sveikam funkcionavimui būtinas tam tikras kiekis vitamino D, kurį galime „išgauti” tik iš saulės šviesos. Vitaminas D mūsų organizme įtakoja daugiau, nei 200 genų veikimą.
Gerai žinome apie perdėto deginimosi soliariume ir saulėje kenksmingus poveikius, betgi moksliniai tyrimai įrodė, kad, trūkstant vitamino D, mūsu organizmas gali blogiau įsisavinti kitus svarbius vitaminus, pvz. tokius, kaip kalcis, kuris yra esminis kaulų formavimosi elementas. Be to, ir mūsų imuninė sistema kur kas labiau atspari ligoms, jei gauna atitinkamą vitamino D kiekį.

Žinoma, dermatologai vis dar patarinėja, jei tik galima, vengti naudojimosi soliariumu. Neturint kitos išeities, šiuolaikinė technologija jau suteikia galimybę naudotis soliariumu protingai ir saugiai. Tyrinėjimai įrodė ir tai, kad soliariumo naudojimas, atitinkantis normalų saulės šviesos kiekį, nėra susijęs su odos vėžiniais susirgimais.

Faktas, kad mažo kiekio pastovus UV spinduliavimas yra svarbus mūsų sveikatos ir gyvenimo džiaugsmo išsaugojimo požiūriu. Jei tik galime, lankykimės tokiuose soliariumuose, kurie jau turi naujas, Europos sąjungos standartus atitinkančias lempas. Tokius aparatus Vengrijos soliariumų sąjunga žymi žalią atitikmenį liudijančia matrica.
Parudavusi oda laiduoja geriausią apsaugą nuo šviesos. Soliariumų privalumas yra tai, kad jie - skirtingai nuo natūralaus saulės įdegio - siūlo visiems odos tipams kontroliuojamą ir tiksliai porcijuotą įrudį, nes soliariume įmanomas kiekvienam individui nustatytas rusvumas. Oda pagamina sau pačiai natūralią šviesos apsaugą, kurios skalė yra tarp keturių-aštuonių faktorių.
Svarbu dar ir tai, kad saugotume savo odą nuo bet kurio tipo nudegimo ir nuo per didelio spinduliavimo.

Bioteigiami UV šviesos poveikiai!
Šiuolaikinėje kupinoje streso ir skubėjimo kasdienybėje tvarkinga išvaizda ir švelniai įrudusi oda ypatingai įkūnija trokštamą idealą. Bet soliariumas yra daugiau, nei paprastas įrudį laiduojantis įrengimas. Mums būtina saulė, ar ji būtų natūrali, ar dirbtinė, nes šviesa fiziologiškai teigiamai veikia mūsų organizmą, mūsų nervus, mūsų odą, mūsų kraują ir mūsų kaulų struktūros formavimąsi.
Nepamirškime! Protingas naudojimasis soliariumu yra individualus sprendimas. Palaipsniško įrudžio ir odos tipą atitinkancio įrudimo laiko nustatymas yra svarbiausia sveikos odos išsaugojimo prielaida. Kenkia ne rusvumas, o persideginimas!

Siūlomi internetiniai puslapiai: www.szolizz.hu - www.dvitamin.hu
www.szolizz.blogspot.com - www.barnulj.blogspot.com

Rodyk draugams

Soliariumas vitamino D šaltinis

2010-09-20 parašė soliariumas

Mokslininkai muša pavojaus varpais: saulės vitamino trūkumas prilygsta epidemijai.

Nauji mokslininkų tyrimai rodo, kad vitamino D trūkumas gali sukelti daugybę ligų - nuo cukrinio diabeto iki depresijos, nors šį vitaminą dažniausiai buvome linkę sieti su rachitu ar osteoporoze.

Kenčia dėl saulės stokos

Vis daugiau laiko praleidžiame patalpose, dėl odos ligų grėsmės įpratome saugotis saulės. Todėl gyventojai kenčia dėl vitamino D trūkumo, mat su maistu galime gauti tik apie 10 proc. reikiamo, gyvybiškai organizmui reikalingo vitamino kiekio. Pagrindinis jo šaltinis - saulės spinduliai.
„Pastaruoju metu požiūris į vitaminą D ir jo svarbą organizmui stipriai keičiasi.

Nuo pusiaujo nutolusiose šalyse gyvenančių žmonių organizme yra užfiksuoti ženklūs vitamino D kiekio svyravimai. Štai beveik 97 proc. Kanados gyventojų yra nustatytas nepakankamas vitamino D kiekis žiemos ir pavasario laikotarpiu”, - „Valstiečių laikraščiui” sakė iš Norvegijos sostinėje Osle vykusios konferencijos, kurioje daug dėmesio buvo skirta vitamino D svarbai, grįžęs medicininių tyrimų laboratorijos „Medicina practica” vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.

http://www.youtube.com/lbmedien#p/a/f/0/NN-MkD706bQ

Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos atlikti tyrimai rodo, kad panaši situacija ir mūsų šalyje. Didžiosios dalies tirtų jaunų žmonių organizme buvo nustatytas vitamino D trūkumas.

Sukelia daugybę ligų

„Kad vitaminas D reikalingas kauliniam audiniui ir osteoporozės, osteopenijos, rachito prevencijai, žinoma jau seniai. Tačiau nauji moksliniai tyrimai atskleidžia, kad vitaminas D veikia kaip hormonas ir yra gyvybiškai svarbus daugybei mūsų organizmo ląstelių. Jis tarsi raktas, kuris atrakina ląstelę ir dalyvauja kaip įvairių procesų reguliatorius”, - tvirtino Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologė Ieva Gailytė.

Anot gydytojos, vitamino D trūkumas gali sukelti cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, metabolinį sindromą, depresiją, nuotaikų svyravimus, lėtinį nuovargį, sukelti autoimunines ligas. Ši biologiškai aktyvi medžiaga siejama su atsparumu gripui ir kitoms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms ar net bendru mirtingumu.

Gerai žinoma, kad pakankamas vitamino D kiekis vaikus saugo nuo rachito, o pagyvenusius žmones nuo osteoporozės ir kaulų lūžių. Vis labiau akcentuojamas antivėžinis vitamino D poveikis.
Tačiau dėl saulės stygiaus kone visame pasaulyje, ypač nuo pusiaujo nutolusiose valstybėse, gyvenantiems žmonėms nustatomas vitamino D trūkumas, kurį mokslininkai prilygina savotiškai epidemijai.

„Pagrindinis vitamino D šaltinis - saulė, dėl to jis dar vadinamas stebuklingu saulės vitaminu. Dėl tiesioginio ultravioletinių B spindulių poveikio odoje gaminasi apie

90 proc. organizmui reikalingo D vitamino, o su maistu gauname tik nedidelį kiekį. Nebent per dieną suvalgytume daug riebios lašišos kepsnių ar keliasdešimt kiaušinių”, - pastebėjo gydytoja I.Gailytė.

Kad susidarytų pakankama vitamino D norma, mokslininkai rekomenduoja saulėje be apsauginių kremų pabūti 10-15 minučių du ar tris kartus per savaitę.

Tam tikrą vitamino D kiekį gauname valgydami riebias žuvis, silkes, kiaušinių trynius, vartodami žuvų taukus. Tik vartojant papildus, pasak gydytojos I.Gailytės, reikėtų atkreipti dėmesį į vitamino D ir A santykį, mat per didelis pastarojo kiekis blokuoja vitamino D sintezę.
Kai kuriose šalyse vitamino D dedama į pieną.

Trūksta ir jaunimui

Anksčiau manyta, kad vitamino D stokoja vaikai ir pagyvenę žmonės, tačiau tyrimai tai paneigia.
Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikoje buvo tirti 199 šauktiniai į Lietuvos kariuomenę. Beveik visiems vyrams buvo nustatytas D trūkumas - vieniems mažesnis, kitiems - didesnis. Tik dviem šauktiniams nustatytas normalus vitamino D kiekis kraujyje.

Palyginimui ištyrus kontrolinę grupę - panašaus amžiaus 59 studentus, rezultatai buvo panašūs. Didžioji dauguma jaunuolių stokojo vitamino D.

„Modernioje visuomenėje besikeičiant gyvenimo būdui ir įpročiams, daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, todėl saulės vitamino trūksta ir jauniems žmonėms. Be to, mes gyvename šalyje, kurioje yra padidėjusi vitamino D trūkumo rizika. O ir esant saulėtoms dienoms saugodamiesi kenksmingo poveikio dengiamės drabužiais, skėčiais, naudojame apsauginius kremus, kurie blokuoja natūralią šio vitamino sintezę odoje”, - aiškino gydytoja I.Gailytė.

Ar organizmas nekenčia dėl vitamino D stygiaus, galima pasitikrinti atlikus specialų kraujo tyrimą. Lietuvoje jau atliekami tokie tyrimai. Tačiau pastebima, kad ši tema dar nėra įsisąmoninta mūsų šalies gydytojų ir pacientų.

Daugėja kaulų lūžių

Remiantis Tarptautinio osteoporozės fondo apžvalga, vitamino D trūkumo problema tebedidėja ir kelia pavojų apskritai žmonių sveikatai, ypač didina kaulų lūžių tikimybę.

„Amerikoje, Europoje, Azijoje osteoporozė diagnozuota daugiau nei 75 mln. gyventojų. Numatoma, kad iki 2050 metų kaulų klubų lūžių gali padidėti nuo 1,7 mln. iki 6,3 mln. Tai - didelė problema”, - akcentavo S.Barakauskas.

„Moterys dažniau serga osteoporoze. Šios ligos rizikos veiksniais tampa ir ankstesnė menopauzė, smulkus kūno sudėjimas, dažnesni kaulų lūžiai. Tam įtakos turi ir mūsų gyvenimo būdas bei įpročiai - rūkymas, alkoholio, gausus baltyminių produktų vartojimas, piktnaudžiavimas kava, mažas fizinis aktyvumas. Ir, žinoma, kalcio, saulės trūkumas”, - aiškino medikas.
„Valstiečių laikraštis”

Rodyk draugams

Truputis šviesos vardan sveikatos II dalis

2010-08-24 parašė soliariumas

STULBINANTYS REZULTATAI , TAIKANT TERAPINES LEMPAS

Išradėjas Heinrich Wendel jau aštuoniasdešimtaisiais metais sukūrė terapinę lempą, į kurią įmontavo pilnojo šviesos spektro šviečiančias lempas. Aparatą jis valdė kompiuterio pagalba taip, kad šis mėgdžiotų saulės judėjimą. Šis jo metodas davė tikrai gerų gydymo rezultatų.
Esant aukštam kraujo spaudimui, per dvi savaites pavyko pasiekti, kad jis sumažėtų.
Aukšto cholesterino lygio atveju pavyko pasiekti 30-40% sumažėjimą, o cukraligės atveju - cukraus lygio kraujyje sunormalėjimą. Gydomąjį apšvietimą testavo, pritaikydami jį kenčiantiems nuo depresijos, ypatingai kenčiantiems nuo taip vadinamos žiemos depresijos.
Veikiant gydymui, nusiskundimai dingdavo per 14 dienų.
Dr. Gosbert Weth, daktaras ir chemikas, buvęs vedantysis Peterstal Klinikos vyr.gydytojas, Wendelio tipo terapinę lempą sėkmingai naudojo, gydydamas daugiau, nei 1000 pacientų. Ypač buvo nusitaikyta į kalcio-medžiagų apykaitos pagerėjimą, gydant
ligonius su kaulų retėjimu ir neseniai operuotus ligonius su įstatytais sąnarių protezais. Vėliau dr.Weth išvystė terapinę lempą, su kuria tęsė savo bandymus. Ir jis užregistravo kraujo riebalų lygio pagerėjimą, gydant su lempa. Žalingas LDL cholesterino lygis sumažėjo 30%, o naudingas LDL cholesterino lygis daugeliu atvejų pakilo.
Sergančių cukralige atveju jis irgi pastebėjo kraujo cukraus lygio sumažėjimą ir pagaliau nustatė tai, kad, veikiant UV spinduliams, galima teigiamai įtakoti fibrinogenų lygį kraujyje. Fibrinogenas yra svarbus kraujo krešėjimo faktorius, padedantis užsitraukti ir gyti žaizdoms, neleidžiantis, kad nukraujuotume, esant mažesniam sužeidimui. Bet širdies ligos atveju jis yra rizikos faktorius, nes esant aukštam fibrinogenų lygiui, kraujas sunkiau prateka kraujo indais.
Kembridžo universiteto mokslininkai pabandė patyrinėti, kuo galima paaiškinti, kad Didžiojoje Britanijoje žiemos mėnesiais širdies-kraujotakos sistemos mirčių skaičius yra kur kas didesnis, nei vasarą. Panašu, kad ir šiuo atveju didelį poveikį turi saulės spinduliavimas. Aukštos rizikos ligoniams, veikiant juos UV spinduliavimu , pavyko normalizuoti fibrinogenų lygį.

Žiemos depresija yra daugiau bloga savijauta, nei liga, bet ilgais žiemos mėnesiais nuo jos kenčia daugelis žmonių. Pasireiškia liūdnumu, baime, jautrumu, nuovargiu, dideliu
apetitu, motyvacijos trūkumu. Viso to priežastis yra šviesos trūkumas. Jeigu birželio mėnesį saulė šviečia 17 valandų per dieną, sausio mėnesį tas laikas sumažėja iki 7 valandų. Einant į darbą, dar tamsu, ir kol po pietų, ar ankstyvą vakarą negrįžtame namo, jau ir vėl tamsu. Taigi, neturime šansų pasipildyti gyvybės kupina saulės šviesa, išskyrus tuos atvejus, kuomet naudojame pilnojo spektro lempas. Ir nors kalba eina apie dirbtinį saulės šviesos pakaitalą, vis tiek jis daug padeda.

VITAMINAS D PADEDA IŠLIKTI TVIRTIEMS MŪSŲ KAULAMS

Viena iš reikšmingiausių UV šviesos teigiamų savybių, kad ji padeda gamintis mūsų organizme vitaminui D. Vitamino D reikšmė tapo žinoma, kuomet buvo įrodytas jo svarbus vaidmuo kalcio-medžiagų apykaitos sistemoje, nes tik šio vitamino veikiamas, kalcis, patekęs į kūną su maistu, gali kauptis kauluose. Taigi, norint išvengti kaulų retėjimo, vitaminas D yra nepakeičiamas faktorius.
Šiauriau esančiose valstybėse - už 52-ojo platumos laipsnio - žiema sukelia daug rūpesčių. Mat, saulė ten būna labai žemai, saulės spinduliai atmosferoje turi nueiti kur kas ilgesnį kelią tam, kad pasiektų žemę, ir tai dideliu mąstu mažina UV šviesos intensyvumą. To neužtenka vitamino D atsiradimui. Vitaminas D tablečių forma taip pat gali kelti rūpesčių, nes jis, kaip riebaluose tirpstantis vitaminas, gali būti lengvai perdozuotas, ir tai sukelia šalutinius poveikius: pvz. kalkių kaupimąsi inkstuose, širdyje, plaučiuose ar širdies induose.
Ir čia didelė pagalbininkė gali būti pilnojo spektro lempa, nes, veikiant UV šviesai, mūsų kūnas savarankiškai gali gaminti vitaminą D, ir taip galima išvengti perdozavimo.

KOKIE YRA PAGALBOS BŪDAI?

Dabar galima gauti visų išmatavimų pilnojo spektro šviesos šaltinių. Gaminamos lempos ir į normalius laikiklius, jas galime naudoti, įsukę į tradicines lempas. Tai energiją taupančios lempos ir jų šviesa nevibruoja. JAV nuo 1983 metų pripažintos pagalbinės medicinos priemonės yra Vita-Lite ir Duro-Test lempos. Tokios lempos minimos WHO rekomendacijose, jos skirtos naudojimui gamyklose ir mokyklose.
Visa tai tikrai įrodo, kad šviesa iš tiesų gali būti vaistas. Šviesa yra ir maistas, skirtas ne tik augalams. Visi mes esame šviesos padarai, ir, esant tamsiajam metų laikui, ji gali užtikrinti mūsų kūno-dvasios gerovę. Ir nors daug kas įrodo šviesos teigiamą poveikį, pas mus šios lempos masiškai dar neplinta. Kol kas jas mažai kur naudoja, pagrinde tik dantų technikai, menininkai, restoranai, bet jos jau pasirodė ir kai kuriose klinikose ir miško mokyklose.
V.T.
Šaltinis: BIO 2008/5.

Rodyk draugams

Truputis šviesos vardan sveikatos I dalis

2010-08-17 parašė soliariumas

Pilnojo spektro šviesa

Didžioji dauguma mūsų žino, kad vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas gali pakenkti sveikatai. Bet mažai kas girdėjo, kad, jei norint išlikti sveikiems, kasdien mums lygiai taip pat būtinas tam tikras saulės šviesos kiekis. Ypač sunku dėl to būna rudenį ir žiemą. Bet egzistuoja techniniai sprendimai, įgalinantys mus gauti tokią svarbią pilno spektro šviesą net ir tamsiausiomis žiemos dienomis.

Kas gi yra šviesa?

Šviesa yra mus pastoviai supančio elektromagnetinio bangavimo labai maža dalelė, kurią mes galime justi savo akimis: tai yra 400-800 nanometrų bangos ilgis. Virš 800 nanometrų yra taip vadinama infraraudonoji šviesa, o bangos, esančios žemiau 400 nanometrų, priklauso ultravioletiniam (UV) spektrui.
Žmogaus akiai nejuntamą UV šviesą galima suskirstyti į 3 sritis: UV-A ( 400 - 320
nanometrų ), UV-B ( 320 - 290 nanometrų) ir UV-C (290 - 100 nanometrų).

Pastaroji sritis yra žalinga gyvūnams, bet mūsų planetos atmosfera ją beveik visiškai išfiltruoja - bent jau tol, kol dar yra ozono apsauginė juosta. Įrodyta, kad UV-A ir UV-B šviesa - priešingai UV-C šviesai - yra vienodai svarbios žmogui, gyvūnams ir augalams.
Pagal bandymų, pravestų su gyvūnais, ląstelėmis ir augalais, rezultatus, John Ott priėjo išvados, kad ne tik šiems, bet ir kiekvienai kitai gyvai būtybei reikia pilno saulės šviesos spektro, jeigu nori būti geros sveikatos. Ir čia svarbų vaidmenį įgauna atmosferos nepilnutinai išfiltruota UV-A ir UV-B šviesa, kurių nesugeba sukurti dirbtinės lempos. Kadangi jo išvystyto filmavimo metodo, esant natūraliai šviesai, nebuvo galima taikyti, Ott ieškojo gamintojo, kuris sugebėtų sukurti dirbtinės šviesos šaltinį, galintį parūpinti tokio spektro apšvietimą, identišką natūraliai saulės šviesai. Visų pirma, jis kreipėsi į General Elektric firmą, iš kurios sulaukė neigiamo atsakymo, nes jų ta tema nedomino. Kiti gamintojai nepanoro su juo bendradarbiauti. Ir tada jam padėjo atsitiktinumas. Viename renginyje jis susipažino su Niujorko stomatologu James Benfield ir papasakojo jam, ką patyrė savo bandymų metu. Benfield sužavėjo tai, ką išgirdo, jau vien todėl, kad dėl jo darbo jam reikėdavo daug laiko leisti prie dirbtinos šviesos. Ir jis padėjo ieškoti, kol pagaliau sužinojo, kad Duro-Test Company spec.tikslams gamina yptingas šviesos lempas. Jis parašė laišką firmos vadovui, ir norėjo jį kaip tik išsiųsti paštu, kai visai atsitiktinai su vienu iš pacientų pradėjo šnekėti apie šviesą. Ir, o stebukle! Pacientas buvo vienas iš Duro-Test Company firmos akcininkų, su tos firmos vadovu jį siejo bičiuliški ryšiai.
Per kelias dienas jis suorganizavo susitikimą su Ottu, kuris baigėsi tuo, kad Otto instrukcijų pagrindu firma išvystė natūralios šviesos spektro lempą, kurią trumpai po to paleido į rinką, pavadinę „Vita-Lite” ir „True-Lite”.

Reikšmingas atradimas

Šios lempos skleidžia šviesą, apytikriai 96% atitinkančią natūralią, pietų saulės šviesą. Šias lempas karo laivynas įmontavo į savo jūrinius povandeninius laivus, o NASA - į kosminius laivus, nes anksčiau astronautai skųsdavosi panašiais simptomais, kaip ir povandeninių laivų personalas.
Tas lempas įmontavo ir į Bronkso zoologijos sodo paukščių namą, prijungus jas prie laiko jungiklio, tuo imituojant paukščių tėvynės šviesos sąlygas. Rezultatas buvo pasiektas - paukščiai atgavo savo spalvą ir pradėjo daugintis.
Bėgant laikui, kituose zoologijos soduose ir esant kitoms žvėrių rūšims, buvo pastebėta, kad gyvūnai geriau jaučiasi, esant pilnutinio spektro šviesai, priešingai, nei prie šviesos, sklindančios iš tradicinių šviečiančių įrengimų. Nuo to laiko pavyko sukaupti daug patyrimo, tiriant gyvūnus, kurie buvo ilgai laikyti prie dirbtinės šviesos. Jei ši šviesa neturi pilnutinio natūralaus šviesos spektro, gyvūnai suserga. Tam galima užkirsti kelią, naudojant pilnutinio spektro šviesą. Tai tinka ir žinduoliams, ir kitiems gyvūnams.

Dr.Bruning, Bronkso zoologijos sodo vyr.gydytojas, tyrinėjo šliaužikus. Jis nustatė, jog gyvūnų kūno temperatūros atžvilgiu yra svarbu, kad jų kūną kasdien pasiektų atitinkamas UV-šviesos kiekis. Šiandien natūralu, kad šliaužikai yra laikomi pilno spektro šviesoje, idant jie galėtų gauti jiems tokios svarbios UV šviesos.
Jeigu gyvūnai suserga, esant dirbtinai šviesai, tai kaip yra su žmogumi? Dirbtinės šviesos šaltiniai supa ir modernų, civilizuotą žmogų. Jis gyvena uždarose erdvėse, atskirtas

Rodyk draugams